Logotipus, piktogramas, ženklus ar kitus simbolius spausdiname ant popieriaus, lipnios plėvelės ir taip pat ant atsparios lauko sąlygomis plėvės: baltos blizgios, baltos matinės, skaidrios. Lipdukus išpjaustome įvairiomis formomis. Ant lipduko galime išspausdinti įvairius tekstus, iliustracijas, nuotraukas. Pateikę užsakymą Jūs gaunate produkciją, paruoštą klijuoti.
Jonavos herbas – mėlyname skydo lauke sidabrinė gulbė su raudonu snapu ir kojomis. Kulviečių herbas Gulbė, XVII a. 1750 m. Jonavai miestelio, turgaus ir mugių privilegijas suteikė Augustas III. Buvo pastatyta bažnyčia, tačiau tuomet miestelis į miestą neišaugo. Miesto teises Jonava gavo 1923 m. Nuo 1947 m. sparčiai pradėjo augti pastačius baldų kombinatą, vėliau 1962–1975 m. „Azoto“ gamyklą. Pirmasis herbas sukurtas 1970 m. Geltoname skyde mėlynas skydelis (skydo širdis), kuriame cheminė kolba iš kurios auga geltona javų varpa. Aplink skydo širdį įkomponuoti geltoname fone 8 balti skrituliai su koncentriniais žiedais, simbolizuojantys nupjauto medžio rieves. Herbas rodė žemdirbystei naudingą chemijos pramonę ir senas medžio apdirbimo tradicijas. Atgavus Lietuvai nepriklausomybę ir atgijus miestų heraldikai nutarta atsisakyti senojo palikimo ir kurti herbą iš naujo. Pageidaujant Jonavos savivaldybei, kaip aliuzija į krašto žymaus raštijos pradininko Abraomo Kulviečio herbą, buvo pasirinkta miesto herbo simboliu - gulbė. Kad herbas skirtųsi nuo bajoriškojo (raudoname skydo lauke sidabrinė gulbė profiliu), buvo nuspręsta pasirinkti mėlyną skydo lauką, bei pakeisti gulbės pozą. Dabar gulbė vaizduojama iš priekio beskleidžianti sparnus. (Heraldiškai tarsi apjungė heraldinės gulbės ir Romėniškojo erelio tradicijas). Sukurtą herbą (dail. R. Rimkūnas) Lietuvos Prezidentas patvirtino 1996 m. spalio 18 d.
Šveicarijos herbas - raudoname lauke sidabrinis graikiškasis kryžius, iš kiekvieno kryžiaus galo išaugęs trys sidabriniai ąžuolo lapai. Svarstant galimus Šveicarijos herbo motyvus, bendruomenės atstovai į Lietuvos heraldikos komisijos posėdį atsivežę 1998 m. dailininko Jono Butkevičiaus sukurtą herbą, bet Lietuvos heraldikos komisija atkreipė dėmesį į tai, kad herbe vaizduotas šalmas yra kilmingųjų heraldikos atributas, nebūdingas miestų heraldikai, ir į tai, kad herbe negali būti tiek daug simbolių. Po Lietuvos heraldikos komisijos ir Šveicarijos atstovų diskusijų nuspręsta Šveicarijos herbo raudoname lauke panaudoti du ankstesniajame nepatvirtintame herbe įdėtus simbolius: sidabrinį kryžių, kuris yra aliuzija į Šveicarijos heraldiką ir kartu siejamas su Dumsių seniūnijos centro pavadinimu, bei iš jo galų išaugančius po tris ąžuolo lapus, simbolizuojančius garbę, tvirtybę ir ilgaamžiškumą. Šveicarijos herbo etaloną sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Herbą 2011 m. spalio 10 d. dekretu 1K-836 patvirtino Lietuvos prezidentė.
Upninkų herbas – žaliame herbinio skydo lauke trys kairieji sidabriniai banguoti kaspinai. Simbolika: upė - laikas, praeitis ir nuolatinis atsinaujinimas. Žalia spalva - laisvė, grožis, džiaugsmas, sveikata ir viltis. Upninkai garsėja trimis upėmis - Nerimi, Šventąja ir Širvinta, kurios atspindėtos Upninkų herbe. Upninkai istorinio herbo neturėjo, nors rašytiniuose šaltiniuose minimi nuo XV a., kai dvaras priklausė didikams Astikams. Dabartinis Upninkų herbas patvirtintas Lietuvos Prezidento dekretu Nr. 1K-1347 2008 m. gegužės 19 d. Herbo etalono autorius - dailininkas Rolandas Rimkūnas.
Užusalių herbe – vaizduojamas nagus išskėtęs ir plėšriai dantis iššiepęs bebras. Bebro atvaizdas – pirmasis Lietuvos heraldikoje. Simbolis pasirinktas nes gyvenvietė yra prie vandens, kur gyveną nemažai bebrų. 2012 m. sausio 23 d., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 10 straipsnio dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos heraldikos komisijos teikimą, Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė dekretu Nr. 1K-936 patvirtino Jonavos rajono savivaldybės Užusalių seniūnijos herbą. Herbo autorius - dailininkas Rolandas Rimkūnas.
Žeimių herbas – mėlyname skydo lauke ant žalios papėdės sidabrinė koplyčia auksiniais stogais ir kryžiumi, o šonuose dvi sidabrinės heraldinės lelijos. Toks herbas pasirinktas neatsitiktinai. Jis įprasmina šio krašto žmonių kovą už šalies laisvę. Žeimių dvaro savininkai Medekšos buvo aktyvūs nacionalinio pasipriešinimo dalyviai. Dvarininko sūnus Teodoras, mokęsis kadetų korpuse ir turėjęs leitenanto laipsnį, buvo rusų kareivių nukautas mūšyje netoli Višakio Rūdos. Jo tėvas sūnaus žūties atminimui pastatė vėlyvojo baroko stiliaus Žeimių koplyčią, kuri išlikusi iki šių dienų. Herbo etaloną sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Herbas Lietuvos prezidento dekretu patvirtintas 2007 m. lapkričio 28 d.
Ruklos miestelis turi savo herbą, tačiau jis dar nėra patvirtintas prezidento dekretu, kaip kad kiti Lietuvos gyvenviečių herbai.
Bukonių miestelio herbas
Kulvos miestelio herbas
Šaltiniai: Vikipedia, rajonų savivaldybių tinklalapiai
